(nuotr. www.archyvai.lt)
Rūmai pastatyti dar Rusijos imperijos laikotarpiu 1899 m. ir jame įsikūrė Vilniaus gubernijos teismas, naudotas kaip teisingumo ir lietuvių tautos terorizavimo įrankis, veikęs iki 1915 m. kai Vilnių užėmė vokiečių kariuomenė čia įkurdama okupacinės valdžios įstaigas. Tik 1918 m. po vasario 16 d. nepriklausomybės paskelbimo lapkričio mėnesį pastatas pradėtas naudoti Lietuvos valstybės reikmės, o tai buvo vienintelis laikotarpis kai jo paskirtis nebuvo nukreipta prieš Lietuvos valstybę arba lietuvius. Šiuo pozityviausiu pastato istorijos laikotarpiu čia veikė: Lietuvos kariuomenės savanorių šaukimo punktas ir Vilniaus miesto komendantūra, tačiau likimas lėmė, kad tokia situacija išsilaikė neilgai. Jau 1919 m. sausį Vilnių užėmė Raudonoji armija ir pastate įkūrė bolševikinės Vinco Kapsuko vyriausybės komisariatą ir revoliucinį tribunolą. Tik 1920 m. spalį po Suvalkų sutarties sulaužimo lenkams klasta užgrobus Vilnių iki 1939 m. pastatas buvo paverstas Vilniaus vaivadijos teismo rūmais, kuriame buvo teisiami ne tik nusikaltėlei, bet ir lietuvių tautos aktyvistai Vilniaus krašte.
(nuotr. Mona Avik)
Antrasis Pasaulinis karas į Rytų Europą ir Lietuvą vėl atnešė naujų negandų, prasidėjo dviejų gigantiškų tironų dvikova Europos žemėlapyje. Lietuvą užėmus Sovietų Sąjungai jau 1940 m. lapkričio 11 d. imtasi darbų pastatą pritaikant vidaus kalėjimo naudojimui, tačiau šį savo sumanymą okupacinė valdžia įvykdo tik po Lietuvos okupacijos 1944 m., kadangi nuo 1941 m. vasaros Lietuvą užėmus Vokietijai čia įkuriama vokiečių slaptoji valstybės policija - (gestapas) ir saugumo tarnyba - (SD), taip pat čia veikia kalėjimas ir Vilniaus ypatingojo būrio kareivinės. Bet kaip jau minėta Sovietų Sąjungai reokupavus Lietuvą pastatas patenka į sovietų saugumo (NKGB-MGB-KGB) rankas ir prasideda kruviniausias pastato istorijos periodas.
(nuotr. www.comtourist.com)
Jau nuo minėtų 1944 m. okupacinė sovietų represinės struktūros įsikūrė pastate ir pradėjo intensyviai darbuoti. KGB rūmų pusrūsyje buvo įkurdintas vidaus kalėjimas, kadangi okupantai kovojo su aktyviais ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo lietuvių kovotojais kalėjimą nuolat reikėjo plėsti, tad nuo 1944 m. iki 1946 m. kalinamų asmenų skaičius išaugo dvigubai nuo 200 iki 400 kalinių[1]. Šiame kalėjime buvo laikomi patys aršiausi sovietinio rėžimo priešai, jų priežiūra buvo įtin griežta ir žiauri. Norint iš kalinamųjų išgauti kuo daugiau saugumo struktūroms reikalingos informacijos kalėjime atsirasdavo daug įvairios paskirtis patalpos: vienutės, karceriai, įvairios kankinimo kameros (pvz. kankinimo kamera su cementine vandens vonia[2]).
(nuotr. www.genocid.lt)
Kalėjimo kamerose buvo kalinami ir kankinti didžiausios garbės verti Lietuvos patriotai ir ginkluoto lietuvių pasipriešinimo kovotojų lyderiai pradedant Jonu Žemaičiu - Vytautu baigiant Adolfu Ramanausku - Vanagu, turimomis žiniomis šio kalėjimo šaudymo kameroje 1944 - 1947 m. laikotarpyje buvo nužudyta 767 žmonės[3], tarp kurių atrandame daugybę skirtingų asmenybių tokių kaip vysk. Vincentas Borisevičius ar aktyvių pasipriešinimo dalyvių kaip Jonas Noreika - Generolas Vėtra. Svarbiausi ir ryškiausiai Lietuvai pasižymėję 195 iš 767 represijų aukų yra įamžinti ant buvusių KGB rūmų sienų iškalant jų vardus, pavardes, slapyvardžius, gimimo ir žūties metus. Šių sovietų nusikaltimo žmogiškumui pėdsakai, nužudytųjų kūnai, buvo užkasami Tuskulėnų dvaro parke, taip bandant nuslėpti žudynes.
Sovietų rankose šis pastatas su savo paslaptimis išbuvo iki pat 1991 m., kol okupantai pagaliau buvo išvaryti iš Lietuvos. Prieš išvykstant agentai sunaikino daugybę svarbių dokumentų galėjusių atskleisti jų nusikaltimus, nužudytų aukų tapatybes, jų palaidojimo vietas ir daug kitų paslapčių.
Dabar pastatas lietuvių atmintyje išliko kaip sovietmečio represijų, nežaboto žiaurumo ir tautos aukų simbolis, toks tikriausiai ir išliks už savo storų, daugybę kančių ir paslapčių laikančių sienų. Kasmet išsiaiškinant vis daugiau sovietmečio nusikaltimų darosi vis akivaizdžiau kokias kančias kentė Lietuvos patriotai ir kokį vaidmenį suvaidino buvusio KGB rūmų pastate vykdyti nusikaltimai.
[1]VAITIEKUS, Severinas. Tuskulėnai: egzekucijų aukos ir budeliai (1944 - 1947). Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2006, p.79.
[2]Ibid.
[3]Ibid, p.118.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą