Bronius Vaivada – Šermukšnis (1900 – 1946)

g. 1900 m. gegužės 29 d. Žadeikių kaime, Vabalninko valsčiuje, Biržų apskrityje.

Mokėsi Kupreliškio prad. mokykloje, 1921 m. baigė Biržų gimnazijos 6 klases. 1921 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, tais pat metais priimtas į karo mokyklą.

1923 m. sausio 9 - 20 d. dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Tais pačiais metais lapkričio 15 d. baigęs karo mokyklą gavo aviacijos leitenanto laipsnį, toliau tęsė aviacijos mokslus ir 1924 m. po mokslų paskirtas į Pirmąją, Antrąją, o vėliau ir į Trečiąją oro eskadrilę, perkeltas į pastarąją 1927 m. atliko pareiga jau turėdamas vyr. leitenanto laipsnį. Iki 1927 m., mokydamasis laisvu nuo tarnybos metu, baigė S.Daukanto mokytojų seminariją Kaune, mokslus tęsė Lietuvos universiteto Teologijos - filosofijos fakulteto Filosofijos skyriuje.



Bronius Vaivada, apie 1930 m.
(nuotr. partizanai.org)

1930 m. B. Vaivadai suteiktas kapitono laipsnis. 1931 m. perkeltas į Karo aviacijos štabą, paskirtas meteorologu.
Parašė pirmą lietuvišką meteorologijos vadovėlį ,,Aeronautinė meteorologija" (1931). Krašto apsaugos ministerijai įvertinus B. Vaivados pastangas ir sugebėjimus jam buvo skirta KAM stipendija studijuoti Strasbūro universiteto Geofizikos ir matematikos institute, po studijų 1934 - 1935 m. stažuojasi Prancūzijoje meteorologijos srityje. 1935 m. jau Lietuvoje paskirtas Karo aviacijos meteorologijos tarnybos viršininku. 1936 m. pakeltas į majorus. 1935 - 1940 m. Karo aviacijos mokykloje dėstė fiziką, aerologiją ir meteorologiją.

Bronius Vaivada (viduryje) apie 1930 - 1935 m.
(nuotr. iš asmeninio M.D. archyvo, T.D.M.R.P. muziejinė eksp.*)

1940 m. spalio 22 d. Lietuvoje įsitvirtinus sovietų okupantams, B. Vaivada buvo atleistas iš kariuomenės.
Nuo 1940 m. gruodžio 1 d. Utenoje dirbo mokytoju vid. mokykloje.
1941 m. kilus Vokietijos - SSRS karui vadovavo sukilėlių būriams Žemaitijoje.
1943 m. įsitraukė į antinacistinę, pogrindinę ,,Kęstučio" organizacija ir tapo organizacijos padalinio Utenoje štabo viršininku, leido ir redagavo pogrindinius leidinius ,,Laisvės kelias" ir ,,Prošvaistė".
1944 m. prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai prisidėjo prie Tigro rinktinės kūrimo, rinktinės vado Leono Vilučio buvo paskirtas rinktinės rezistencinių jėgų koordinavimo vadu, gavo slapyvardį - Vilkas.
1945 m. persikėlė į Panevėžį dirbti dėstytoju mokytojų seminarijoje.
1945 m. birželio 20 d. suimtas, kalintas ir tardytas Utenoje bei Vilniuje.
1945 m. lapkričio 22 d. LSSR NKVD Karo tribunolo nuteistas mirties bausme, posėdžio metu paskelbta, kad B. Vaivada su savo bendražygiais ketino - ,,atkurti nepriklausomą Lietuvą ir kapitalistinę santvarką"[1], o tai pasak tribunolo teisėju verta RSFSR Baudžiamojo kodekso 58-1a str. - tėvynės išdavystė, bausmė - sušaudymas įvykdytas 1946 m. birželio 7 d., palaikai užkasti Tuskulėnuose.

Bronius Vaivada, po sulaikymo.
(nuotr. iš asmeninio M.D. archyvo, T.D.M.R.P. muziejinė eksp.*)

Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), garbės ženklu ,,Plieno sparnai" (1939), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. 1999 m. gruodžio 13 d. Broniui Vaivadai suteiktas kario savanorio statusas (po mirties).

---

* - Nuotraukos iš Tuskulėnų dvaro rimties memorialinio parko muziejaus ekspozicijos.

[1] - VAITIEKUS, Severinas. Tuskulėnai : egzekucijų aukos ir budeliai (1944 - 1947). Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006, p.145.

Tekstas parengtas naudojantis :

1. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 - 1953 VIII tomas. Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008.

2. VAITIEKUS, Severinas. Tuskulėnai : egzekucijų aukos ir budeliai (1944 - 1947). Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006.
3.JUODZEVIČIUS, Balys. Dejavo žmonės ir žemė. Utenos apylinkių partizanų ir rėmėjų prisiminimai. Utena, Utenos spaustuvė, 2004.
4. http://genocid.lt/centras/lt/1352/a (žiūrėta 2015 05 14)