1920 m. baigė gimnazijos 4 klases, iškart po baigimo pašauktas į Lietuvos kariuomenę. 1921 m. baigė Karo mokyklą, dėl to jam buvo suteiktas pėst. leitenanto laipsnis. Iki 1925 m. leitenantas L. Taunys tarnavo DLK Algirdo 2-ajame pėstininkų pulke. Tais pačiais metais pradėjo tarnauto Karo aviacijoje ir mokytis aviacijos karininkų kursuose, kuriuos baigė 1926 m. Nuo 1925 m. pradėjęs karjerą karo aviacijoje 1930 m. jau turėjo kapitono laipsnį ir turėjo patirties tarnaudamas įvairiose karo aviacijos eskadrilėse, aukštojo pilotažo apmokymuose.
Leonas Taunys XXa. 4 deš. prad.
(nuotr. iš asmeninio M.D. archyvo, T.D.M.R.P. muziejinės ekspo.*)
Kadangi L. Taunys buvo ultradešiniųjų pažiūrų[1], tai patvirtina priklausymas organizacijai ,,Geležinis Vilkas" bei dalyvavimas 1934 m. birželio 6 - 7 d. voldemarininkų maište. Už dalyvavimą viename iš didžiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos pučų L. Taunys 1934 m. liepos 9 d. pažemintas pareigose, pats L. Taunys protestuodamas prieš kitų maište dalyvavusių karininkų pažeminimą padavė prašymą atleisti iš kariuomenės, kas ir įvyko 1934 m. rugsėjo 29 d.
Palikęs kariuomenę sunkiai tvėrė be karinės aviacijos, tad įsiliejo į Lietuvos aeroklubo veikla, ten ėmė dirbti instruktoriumi, o nuo 1936 m. buvo paskirtas aeroklubo sportinės eskadrilės vadu, sovietams okupavus Lietuvą ėjo Dariaus ir Girėno sklandymo mokyklos viršininko pareigas. 1941 m. prasidėjus Vokietijos - Sovietų Sąjungos karui apsigyveno žmonos Marijos Staskevičiūtės tėviškėje - Pasūduonių kaime, Kalvarijų valsčiuje, Marijampolės apskrityje.
1945 m. liepą įsitraukė į partizaninį sąjūdį.
Dalyvavo kuriant Tauro apygardą, 1941 m. liepos 19 d. tapo įkurtos Tauro apygardos štabo viršininku ir gavo slapyvardį - Kovas.
1945 m. rugpjūčio 15 d. per steigiamąjį suvažiavimą išrinktas Tauro apygardos vadu.
Dalyvavo kuriant Lietuvos išlaisvinimo komitetą, steigiamajame LIK posėdyje 1945 m. rugsėjo 16 d. paskirtas pirmininko pulkininko Liudo Butkevičiaus - Luobo pirmuoju pavaduotoju.
1945 m. spalio 22 d. (kitais duomenimis 23 d.[2]) po neseniai, prieš kelias dienas, vykusio LIK posėdžio Leonas Taunys - Kovas suimtas kartu su kitais LIK'o ir Tauro apygardos nariai, tai ir įtakojo komiteto ir štabo artėjančią baigtį.
Kalintas Marijampolės NKVD 6 kalėjime, vėliau pervežtas į Vilnių, NKGB vidaus kalėjimą. Pastarajame neišvengė žiaurių tardymų, kurie smarkiai sužalojo partizaną psichologiškai ir fiziškai.
1946 m. liepos 20 - 22 d. vykusiame LSSR MVD karo tribunole pritaikant RSFSR Baudžiamojo kodekso 58-1a str. nuteistas mirties bausmei, kuri buvo įvykdyta 1946 m. lapkričio 26 d.
Atkūrus nepriklausomybę ir atradus masinę kapavietę Tuskulėnuose, po nuodugnių tyrimų L. Taunio palaikai buvo indentifikuoti, indentifikavimo ataskaitoje rašoma, kad L. Taunio kaukolė buvo sužalota : ,,daiktu arba įrankiu, turėjusiu ribotą paviršių"[3].
2000 m. kovo 31 d. LR Prezidento dekretu suteiktas pulkininko laipsnis (po mirties).
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1933), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), garbės ženklu ,,Plieno sparnai" (1933), Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi (1998, po mirties).
Leonas Taunys - Kovas, nuotrauka po sulaikymo.
(nuotr. iš asmeninio M.D. archyvo, T.D.M.R.P. muziejinės ekspo.*)
[1] - http://genocid.lt/centras/lt/354/a/ (žiūrėta 2015 05 14)
[2] - Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 - 1953 VIII tomas. Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, p.39.
[3] - Teisės medicinos ekspertizės aktas Nr. 63/97-7. Ekspertizės tikslas - Leono Taunio, g. 1894m., indentifikacija, Tuskulėnų dvaro teritorijoje ekshumuotų palaikų tyrimo ir identifikavimo ataskaita.
[3] - Teisės medicinos ekspertizės aktas Nr. 63/97-7. Ekspertizės tikslas - Leono Taunio, g. 1894m., indentifikacija, Tuskulėnų dvaro teritorijoje ekshumuotų palaikų tyrimo ir identifikavimo ataskaita.
* - Nuotraukos iš Tuskulėnų dvaro rimties memorialinio parko muziejaus ekspozicijos.
Tekstas parengtas remiantis :
1. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918 - 1953 VIII tomas. Vilnius, Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008.
2. VAITIEKUS, Severinas. Tuskulėnai : egzekucijų aukos ir budeliai (1944 - 1947). Vilnius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2006.
3. Tuskulėnų dvaro teritorijoje ekshumuotų palaikų tyrimo ir identifikavimo ataskaita. Vilnius, Valstybinė
teisės medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos SAM; Pilių tyrimo
centras "Lietuvos pilys"; Vilniaus universitetas, 1994 - 1997.
4. www.genocid.lt/centras/lt/354/a/ (žiūrėta 2015 05 14)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą